Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. I dalis + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis. Kuriant XIX a. tarmėtyrinės, kaip mokslinės, suvokimo paradigmos esmės ir raidos diskursą, laikomasi kritinio skaitymo principų, t. y. deskriptyvi laikotarpio tekstų peržiūra derinama su visuomeninio (sociokultūrinio) konteksto analize, o vertinant išryškintus variantiškumo suvokimo principus ar tyrimo būdus, paisoma to laikotarpio mokslinės lingvistinės minties, tekstų ir kontekstų. Tiek ikitarmėtyrinio, tiek ir tarmėtyrinio laikotarpio tekstų analizei taikomi šiuolaikiniai dialektologinės analizės principai. Pirmiausia galvoje turimi tarminių (ar tiesiog kalbinių) duomenų, teikiamų nagrinėjamo laikotarpio tekstuose, perskaitymo ir interpretavimo aspektai: apibūdinama bruožų vertė tarmių skiriamumo požiūriu ne tik pirminiame nagrinėjamo autoriaus tekste, bet ir iš XXI amžiaus perspektyvos.

Monografija „Lietuvių tarmėtyra“ – pirmasis lietuvių kalbotyroje bandymas skaitytojams pateikti išsamią ir sistemišką lietuvių tarmėtyros istoriją, parašytą ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Tiriamoji medžiaga, nauji jos analizės metodai sudarė galimybę naujai įvertinti kai kuriuos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tyrėjus (Stanislovą Mikuckį, Joną Jušką, Antaną Baranauską, Eduardą Volterį ir kt.) ir iki šiol visuomenėje dar tebeegzistuojančius su šiomis asmenybėmis susijusius stereotipus.

Knyga „Lietuvių tarmėtyra“ skiriama ne tik kalbotyros istoriją nagrinėjantiems specialistams, bet visiems, kurie domisi Lietuvõs kultūros istorija ir lietuvių kalbos bei kalbotyros raida.